kavalierius


kavalierius
kavaliẽrius (l. kawaler) sm. (2) NdŽ 1. nevedęs vyras: Gyrės kavalierius: „Ne našlys, ne našlys“ JV879. Ei, tu, kavalieriau, kodėl nedainuoji? JD606. Jojo kavalieriai par mergų dvarą JV124. ^ Nėkam nedera senas žalnierius, nėko nevertas senas kavalierius VP35. 2. vyras, kuris merginasi: Kavaliẽrius nuo pusės metų mėtrauja tą mergą ir noria žanyties J. Tamsta man ne kavalierius, aš tamstai ne pana Žem. Paviliojo kavalierius močiutės dukrelę JD105. Kai buvau jauna, turėjau daug kavalierių Ds. 3. vyras, kuris asistuoja moteriai draugijoje, šokiuose. 4. asmuo, apdovanotas ordinu.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • kavalierius — kavaliẽrius dkt. Turėti kavaliẽrių …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • galantiškas — galántiškas, galántiška bdv. Galántiškas výras, kavaliẽrius, meilùžis …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • galantiška — galántiškas, galántiška bdv. Galántiškas výras, kavaliẽrius, meilùžis …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • amzerėti — amzerėti, ėja, ėjo intr. kalbėtis, šnekučiuoti; plg. arzeliuoti: Kavalierius su panele amzerėja Pmp …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apruošti — apruõšti, ia (àpruošia), àpruošė tr. 1. LL166, DŽ apeiti namų apyvoką, aptvarkyti, sutvarkyti: Anas te neapruõšia gerai, vis vyras Alks. Mala ir mala liežiuviu, geriau sa[vo] pirkią apruõšt LKKXIII129(Grv). Apruošk kiaules Žml. Motina viena… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsipampoliuoti — apiplyšti, apibrigzti: Toks ir kavalierius: kelnių galai apsipampoliãvę Snt. pampoliuoti; apsipampoliuoti; nupampoliuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptekti — aptèkti 1. intr. M, Š, NdŽ, FrnW apibėgti vandeniu ar kitu skysčiu, pasidaryti apsemtam: Vandenimi aptèks ledas J. Pavasarį muno bulbės aptẽko Šauk. Kur nebuvo aptẽkę, bulbės didelės Kv. Visi rūsiai aptẽko, nebturėsam nė vienos bulbės seklai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkavaitinėti — intr. ateiti kaip apkvaitusiam, atidvoklinti: Šitas kavaita, mano kavalierius, galia šiandie atkavaitinėt čionai PnmR. kavaitinėti; atkavaitinėti; nukavaitinėti; prakavaitinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atmušti atmuša atmušė — atmùšti, àtmuša, àtmušė 1. tr. SD208, KI25 sulaikyti, atremti puolimą, smūgį: Atmušim visus puolimus rš. Jis jų kardus atmušė ir jiem abiem galvas nukirto BsPIII182. Atmušk jų strėlas degančias, mus nužudyti geidžiančias Mž54. | prk.: Ineini… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atpulti — atpùlti intr. 1. H atsiskirti, atkristi, atšokti: Molis atpuola nuo sienos K. Kap trepterė[jo] čerevyku, ir padelis atpuolė LTR(Drsk). Atpuolė lencūgai nuog rankų jo BtApD12,7. Visur medžių žievė atpuolusi Grž. Duonos pluta per ilgą kepimą… …   Dictionary of the Lithuanian Language